Ko galime pasimokyti iš Švedijos žinių ir technologijų perdavimo ekosistemos?

2025 m. gegužės 20 d. Lietuvoje lankėsi Švedų delegacija, atstovavusi Nacionalinei švedų žinių ir technologijų perdavimo asociacijai SNITT bei trims šalies universitetams – Chalmerso technologijos universitetui, Vidurio Švedijos universitetui ir Luleå technologijos universitetui. Vizito metu diskutuota apie galimus bendrus projektus, pasidalinta gerosiomis praktikomis bei aptarti inovacijų ir verslumo skatinimo modeliai.

Švedijos verslumo ir startuolių ekosistema išsiskiria brandumu, tvarumu ir giliu tarpsektoriniu bendradarbiavimu. Viena iš ryškiausių įžvalgų – tai, kad verslumas čia nėra vertinamas kaip atskiras reiškinys, o integruojamas į švietimo, mokslo ir verslo sistemas kaip būtina inovacijų grandinės dalis. Universitetuose verslumo ugdymas prasideda anksti – jau bakalauro studijų metu studentai skatinami dirbti tarpdisciplininėse komandose, spręsti realius iššūkius ir kurti savo produktus ar paslaugas. Pavyzdžiui, Chalmers ir Luleå universitetuose veikia specializuoti inovacijų centrai, kurie teikia ne tik mentorystę ar infrastruktūrą, bet ir padeda surasti investuotojus bei diegti produktus rinkoje.

Valstybės parama startuoliams Švedijoje yra sistemiška – inovacijas skatinančios agentūros, tokios kaip „Vinnova“, ne tik finansuoja ankstyvosios stadijos idėjas, bet ir padeda verslams pereiti į augimo fazę. Be to, startuoliai aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis ir viešuoju sektoriumi – tai leidžia testuoti sprendimus realiame kontekste ir kurti socialinę bei ekonominę vertę. Ypač svarbus akcentas – ilgalaikis mąstymas ir tvarumas: dauguma Švedijos startuolių veikia tvarumo, klimato kaitos sprendimų, švietimo ar sveikatos technologijų srityse, o jų misijos dažnai grindžiamos ne tik pelnu, bet ir poveikiu visuomenei.

Dar viena išskirtinė savybė – skaidrumas ir atviras žinių dalijimasis. Švedų KTT specialistai noriai dalijasi šablonais, ugdymo metodikomis, procesais, netgi personalu tarp skirtingų universitetų. Toks bendradarbiavimas kuria stiprią bendruomenę ir spartina inovacijų vystymą. Lietuvai tai puikus pavyzdys, kaip galima auginti atvirą, pasitikinčią, orientuotą į poveikį verslumo ekosistemą, kurioje universitetai tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir realiu inovacijų varikliu.

Pasak Julianos Schotte, Vilniaus universiteto verslumo veiklų koordinatorės, susitikimas buvo itin vertingas: „Tai buvo puiki galimybė užmegzti ryšius su universitetais, garsėjančiais stipriomis inovacijų ir verslumo ekosistemomis – tokiais kaip Chalmers ar Luleå technologijos universitetai. Diskutavome apie galimus bendrus projektus, dalinomės patirtimi, kaip efektyviau skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir kokius metodus jie taiko ugdant verslumą. Šis susitikimas leido pažvelgti į mūsų veiklas nauju kampu, pasitikrinti kryptį ir pasisemti vertingų idėjų, kurias norėčiau pritaikyti čia, Vilniaus universitete.“

Vilnius Tech Žinių ir technologijų perdavimo vadovė Vilma Purienė komentavo, kad vertingos patirties ir įžvalgų apie technologijų perdavimo veiklą dalijimasis reikšmingai prisideda prie mūsų kaip technologijų perdavimo specialistų bendro mokymosi ir gebėjimų stiprinimo. „Diskusijos su kolegomis visada yra vertinga ir praturtinanti patirtis – jos skatina keistis skirtingais požiūriais, gerąja praktika ir praktinėmis įžvalgomis, kurios dažnai lieka už oficialių ataskaitų ar dokumentų ribų. Tokie pokalbiai ne tik plečia mūsų supratimą apie įvairius darbo metodus, bet ir padeda atpažinti bendrus iššūkius, su kuriais susiduriame – nesvarbu, ar tai būtų finansavimo klausimai, bendradarbiavimo modeliai, komercializavimo procesai ar politikos sistemos. Akivaizdu, kad daugelis šių iššūkių ir galimybių nėra vienetiniai – jie yra dalis platesnio konteksto, su kuriuo susiduria daugelis institucijų ir regionų tiek Europoje, tiek už jos ribų”.